Láiko? Širdelės? Smailo? Ne, ačiū. Užteks tavo el. pašto adreso.

Jei kada teko susidurti su Audioteka, greičiausiai pastebėjai, kad mes visokiausiais būdais stengiamės gauti tavo el. pašto adresą. Ir ne šiaip, žinoma, adresą — bet ir sutikimą tau parašyti.

Po 8 metų galiu drąsiai pasakyti, kad per visus tuos metus — tai buvo geriausias verslo sprendimas.

Papasakosiu kodėl. Ir (spoileris) — pasidalinsiu kaip galėtum „tai“ pradėti daryti ir tu, nes email'as Lietuvoje — vis dar (ir tikiu dar ilgai bus) neišnaudota galimybė.

Tu man – adresą, aš tau...

Pirmąjį „opt-in'ą“ (formą el. pašto adresui įvesti) ir pirmąjį „lead magnet'ą“ (kyšį mainais į adresą) sukūriau tuo metu, kai nei Audiotekos, nei idėjos leisti audioknygas dar nebuvo.

Viskas, ką turėjau — tai tinklaraštis audioknygos.lt, kuriame rašydavau apie perklausytas audioknygas. O ir mano „kyšis“ buvo paprastas kaip dvi kapeikos — už el. pašto adresą pažadėdavau parašyti kai perklausysiu naują audioknygą ir apie tai parašysiu naują blog postą.

Mažai ką toks „kyšis“ papirkdavo, bet net jei per dieną vos 3 žmonės palikdavo savo rekvizitus, po metų jau turėjau kontaktus tūkstančio tikrų žmonių, kuriems galėdavau karts nuo karto parašyti laišką.

Aišku, parašius laišką, tik ~200 jų šį laišką iš tiesų atidarydavo (tikriausiai dar mažiau jį ir perskaitydavo), bet — kiekvienąkart kai parašydavau laišką, jis būdavo garantuotai išsiunčiamas visiems naujienlaiškio prenumeratoriams.

(truputi vėliau paaiškinsiu, kodėl aš tai taip paryškinau)

To pilnai pakako, kad nuolat gaučiau atgalinį ryšį ir — svarbiausia — kad galiausiai sužinočiau apie tai, jog „Lietuvoje nėra lietuviškų audioknygų“ ir kad „mums jų reikia“.

Taip prasidėjo Audioteka.

Facebook, Youtube, Google — ateikit čia!

Čia norėčiau papasakoti tą vienos nakties sėkmės istoriją — kaip vos tik (po dviejų metų) paleidus Audioteką, pardavimai šovė į viršų ir nuo to laiko audioknygos gražiai ir laimingai gyveno.

Bet nieko panašaus neįvyko.

Pirmuosius tris veiklos metus eksperimentavom su įviauriausiais media kanalais – kūrėm video, audio ir tekstinį turinį, keldavom į facebook'ą, darėm visokiausias SEO optimizacijas, pirkom Google ir Facebook reklamą. Na, ko tik mes nedarėm.

Išleisdavom šimtus eurų. Grįždavo (jei grįždavo) — vienetai.

Aišku, dalis problemos tikrai buvo tai, kad tiesiog nemokėjom tinkamai naudotis visais šiais kanalais. Bet — kur kas svarbiau yra tai, ką aiškiai suvokiau tik visai neseniai:

• Google gyvena iš reklamos. Taigi geriausias pozicijas gauna tas, kas sumoka daugiausiai.
• Facebook gyvena iš reklamos. Daugiausiai (ir geriausio) dėmesio gauna tas, kas sumoka daugiausiai.
• Youtube — taip pat gyvena iš reklamos.

Tas pats ir su radiju, televizija, žurnalais, portalais, lauko reklamos plotais — visos šios platformos prekiauja žmonių dėmesiu ir jo daugiausiai gauna tas, kas geriausiai moka.

Blogiausia dalis?

• Į feisbuką žmonės iš tiesų ateina bendrauti su savo draugais. (o ne reklamų pažiūrėti)
• Į youtubą jie ateina žiūrėti savo pamėgtų laidų ir pasiklausyti muzikos. (bet ne reklamų)
• O Gūglindami žmonės ieško informacijos sau rūpimais klausimais. (bet ne susijusių pasiūlymų)

Elementaru, Vatsonai?

Galbūt. Bet čia dar ne visa istorija.

Juk tam ir yra sekėjai!

A, taip — sekėjai.

„Rinkite savo sekėjus, savo auditoriją, visi jie gaus visas Jūsų naujienas ir dalinsis jūsų pasiūlymais su savo artimiausiais ir draugais.“

Idėja skamba gražiai. Bet visi žinom kas nutiko: organiškas feisbuko verslo puslapių reach'as nukrito iki varganų 4-5% (teisybės dėlei — mažiau sekėjų turintys puslapiai procentaliai gauna kiek daugiau reach'o) ir atsirado gražus [BOOST] mygtukas, kuris „vos už kelis eurus padės jums pasiekti papildomus 3000-7000 žmonių“.

Tada atsirado chatbot'ai — dar vienas puikus būdas rinkti savo auditoriją. Atėjo, ir vos po kelių metų, kai vartotojus negyvai užkniso nuolatiniai nepageidaujami pertraukimai — išėjo. (24 val. langas? Jūs rimtai?!)

Ką noriu pasakyti, tai kad iš tiesų visi šie kanalai tik kuria iliuziją, kad mes turime savo auditoriją. Iš tiesų tai jie turi šią auditoriją — ir jie nusprendžia, kas gauna tos auditorijos dėmesį, kam ir už kiek jį parduoti, ką tai auditorijai rodyti (o ko ne) ir kada apskritai ją iš jūsų atimti.

Galima, žinoma, bandyti perprasti algoritmus (o bandančių tikrai netrūksta) ir stengtis suspėti pasinaudoti jų silpnybėmis. Deja, paprastai tai suveikia tik iki sekančio algoritmo atnaujinimo.

(Beje, įdomu, kad feisbukas jau 7 metus nebenaudoja EdgeRank algoritmo ir vietoj to valdžią perdavė į dirbtinio intelekto rankas — Machine Learning „algoritmas“ dabar atsižvelgia į daugiau nei 100,000 faktorių.)

Dabar pasikalbėkim apie reach'ą.

Visų pirma norisi užakcentuoti labai svarbų dalyką dėl reach'o socialiniuose tinkluose, nes čia kartais pastebiu darant vieną esminę klaidingą prielaidą.

Dažnai matau, kad facebook reach'as yra lyginamas su el. pašto laiškų atidarymo procentu. Tačiau tai yra du visiškai skirtingi dalykai.

Reach'as — tai kiek žmonių jūsų žinutė apskritai buvo parodyta. Kitaip tariant:

10% reach'as — tai tas pats kas turint 1000 el. pašto prenumeratorių, laiškas būtų išsiųstas tik 100-tui iš jų!

Ir tai yra tas esminis skirtumas tarp socialinių tinklų ir el. pašto. Kai siunčiate laišką — jis yra garantuotai išsiunčiamas VISIEMS jūsų prenumeratoriams. Taigi email marketingo reach'as visada yra 100%.

Taip, dalis siunčiamų laiškų nukeliaus į spam'ą. Kita dalis — į „reklamų skyrelį“. Trečia dalis laiškų tiesiog nesudomins gavėjų. Bet — čia jau jūs turite pilną kontrolę — t.y. būtent nuo jūsų priklausys, ar laiškai paklius į spam'ą, tarp reklamų, ar, vis dėlto, laiškas bus atidarytas ir paspaustas.

Kaip rinkti tuos prenumeratorius, kaip užtikrinti, kad laiškai nenukeliautų į spam'ą, kad tikrai būtų atidaryti ir perskaityti — apie viską greitu metu papasakosiu webinare.

Bet!

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad dabar turėtumėte pradėti siuntinėti spam'ą savo seniai užmirštiems prenumeratoriams.

Priešingai nei facebook'e ar instagram'e, kur galite kelti kas tik šauna į galvą (o jau algoritmai nusprendžia kam tai parodyti), komunikacija el. paštu reikalauja tam tikro etiketo (kuris dabar dar prižiūrimas ir BDAR'o) ir, jei norite sėkmingai žaisti šį žaidimą — reiks išmokti ir taisykles.

Apie visa tai webinare taip pat būtinai pakalbėsim.

Apibendrinkim skaičiais

Pabaigai, noriu pasidalinti keletu skaičių. Šiais skaičiais tikrai nenoriu pasakyti, kad mes galim dėti ant svarstyklių visus marketingo kanalus ir lyginti tarpusavyje vienas prie vieno. Juk galiausiai geriausiai veikia tie įrankiai, kuriais geriausiai moki naudotis.

Bet — manau, kad tai gali padėti šiek tiek objektyviau įvertinti kam verta skirti kiek dėmesio.

Feisbukas

Feisbuke Audioteka.lt turi šiek tiek virš 11,000 sekėjų.

Organiškai vienas mūsų įrašas vidutiniškai pasiekia apie 1,500 žmonių (t.y. 13-14%)

Retsykiais pasitaiko ir sėkmingesnis įrašas (kaip pvz šis), kuris pasiekia daugiau nei 100% mūsų turimos auditorijos, tačiau tai įvyksta TAIP retai, kad komunikuojant feisbuke visada darau prielaidą, kad taip NIEKADA nenutiks.

Organiškas engagement'as per savaitę: ~38 sekėjai (taip, t.y. 0,35%!) 🤦‍♂️

Taigi tam, kad pasiekti visą savo auditoriją, visgi tenka susimokėti...

El. paštas

Dabar palyginkim tai su el. paštu. Šiuo metu mes turime 46,000+ prenumeratorių. Jie yra šiek tiek susegmentuoti, todėl ne visi laiškai siunčiami visiems prenumeratoriams.

Bet pasižiūrėkime į vieno naujienlaiškio skaičius:

Reach'as — 100%.

Engagement'as — 53,72%. Kitaip tariant laišką atidarė 22,430 prenumeratorių.

Jeigu neramina sąlyginai žemas 2,44% CTR (t.y. kodėl „tik“ 1019 gavusių naujienlaiškį paspaudė nuorodą) — taip yra todėl, kad nuorodos laiškuose veda į Audioteka svetainę, o mūsų užkietėję klientai iškart atsidaro Audioteka apps'ą ir ten juos pasitinka tik ką pristatyta audioknyga.

Tiesa, tikrai ne visada mūsų laiškų atidarymo procentas buvo toks aukštas. Anksčiau jis būdavo vos 20-22% — tačiau per laiką atradome keletą smulkių pakeitimų (apie kuriuos papasakosiu webinare), kuriuos pritaikius jis pamažu kilo ir šiuo metu paprastai yra 45-50% ribose (o kartais – ir šiek tiek už jų).

Tikiuosi, pavyko tave įtikinti, kad galbūt tikrai verta suteikti email marketingui dar vieną šansą. O jei ne — gal bent nuspręsi sudalyvauti webinare suteiksi šansą tave įtikinti ten? 😏

Webinare papasakosiu kaip mes šiandien renkame prenumeratorius, pasidalinsiu gyvais pavyzdžiais, pasikalbėsim apie naudojamas strategijas ir kaip el. paštu darom pardavimus.

Beje, kokia tavo patirtis su email marketingu? Bandei naudoti? Pasiteisino? O kaip dažnai komunikuoji su prenumeratoriais? 🤔